Dictionary of the Lithuanian Language.
apkala — ãpkala dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apkaladyti — ×apkalãdyti tr. apkalti kaladėmis: Sugautuosius, apkalãdytuosius rekrutus laiko dvaro jaujoj Lg. kaladyti; apkaladyti … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalas — ãpkalas sm. (3b) 1. apkalimas, apkaustymas: Ãpkalas geras ant brikos J. Šitos lentutės bus geros apkalams Skr. Duobės dugne randami žalvariniai geriamųjų ragų apkalai rš. 2. žr. apkala 1: Apleido šaltis ãpkalu, t. y. apšalo J. Slidu eiti, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalti — 1 apkalti, àpkala, àpkalė (apkãlo) tr. 1. prk. apdaužyti; apmušti: Apkalu, apmušu SD56. Apkãlo jį, kad ir savoj ūlyčioj Ds. Apkala vaikas berną, ir tiek Dgl. 2. kalimu ką kuo aptraukti, apmušti: Šliures àpkalė, t. y. prie medžių prikalė odas … Dictionary of the Lithuanian Language
apleisti — tr. 1. SD434 neprižiūrėti, netvarkyti, užleisti: Sodas buvo apleistas ir labai apžėlęs krūmais rš. Kai tėvas valdė, tai ūkė buvo apleista Krok. Kas gi te augs – taip žemė apleista! Vb. Kapai gražūs, tik biškį apleistūs Antš. Buta apleista, laukai … Dictionary of the Lithuanian Language
apmušėjas — apmušėjas, a smob. (1) SD56 kas apkala, aptraukia (baldus): Jo tėvas buvo baldų apmušėjas sp. mušėjas; apmušėjas; atmušėjas; užmušėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
apsegti — apsègti, àpsega, àpsegė tr. 1. Sut apjuosus susieti, surišti, prikabinti. | refl. tr. K: Jis ir jo šoblę apsisegė, ir prie krūtinės geležinį kryžių prisisegė LC1883,29. 2. N, Š apvilkti, aprengti, apmauti: Prastą margienį kokį išaudžia,… … Dictionary of the Lithuanian Language
grebėsas — grebė̃sas sm. (2) žr. grebėstas 1: Kaip tik pakela kazilus (gegnes), tujau apkala anus grebė̃sais Lž … Dictionary of the Lithuanian Language
kabė — kabė̃ sf. (4) K, J, BŽ552, Kv, kãbė (2) Lp, Tv, Mrj; SD347, R195 1. kabliukas kam nors sukabinti ar prikabinti, sagutė, sagtis: Kabė̃ dedama į apikaklę apsiaustų ir kitų drabužių Skr. Kelių čia kãbių reiks į tas kelnes? Kair. Tikra kãbė, kur į … Dictionary of the Lithuanian Language
ranka — rankà sf. (2) K, (4) LKKXI173(Zt), Rod; SD315, H182, Sut, M, rañkos pl. (2) 1. viršutinė žmogaus galūnė nuo peties iki pirštų galų; šios galūnės dalis nuo riešo iki pirštų galų: Dešinė rankà, kairė rankà KI584. Tiesioji (dešinioji) rankà Dv … Dictionary of the Lithuanian Language
